TERMINAI

Neuroedukaciniai metodai – tai specialūs metodai, kurių pagalba galima pastatyti tiltą tarp žmogaus sąmonės ir pasąmonės, pasiekti žmogaus būsenos singuliarinį tašką, plėtoti prigimtines galias savigydai ir kūrybingumui, sustiprinti savireguliacinį žmogaus mechanizmą, išugdyti naujas smegenų asociacijas bei naujus sąlyginius refleksus ir tokiu būdu padėti žmogui keisti požiūrį, mąstymą, elgseną bei išugdyti tokius žmogaus gebėjimus, kurie nebus prieinami robotams.

Psichogenetika – naujai besiformuojanti genetikos šaka, leisianti keisti sveikatos būseną per genus, koreguojant gyvenimo būdą, taikant tam tikrus pratimus bei neuroedukacinius metodus. Psichogenetika giliau paaiškina neuroedukacinių metodų mechanizmus molekuliniame lygyje.

 NEUROEDUKACINIŲ METODŲ IŠTAKOS

1992 metais italų neurobiologas Giacomo Rizzolatti atrado veidrodinius neuronus. Hopkinso universitetas, JAV (http://archive.education.jhu.edu/research/nei/news.html), nuo 1999 metų kuria neuroedukacines programas bei atlieka jų tyrimus bendradarbiaujant edukologams ir neuromokslininkams  ieškodami atsakymų,  kokiais metodais galima padėti žmogui keisti požiūrį, mąstymą, elgseną.  Neuromokslų sritys, tokios kaip neuroedukacija ir neurolingvistinis programavimas padarė proveržį psichologijos srityje, parodant, kad žmogaus psichika yra labili ir paslanki. Specialių metodikų pagalba galima išugdyti naujas smegenų asociacijas, naujus sąlyginius refleksus ir taip tobulinti asmenybę.  Neuroplastikos mokslas atskleidė neuronų bei neuronų tinklų plastiškumo galimybes smegenyse. Mes galime pasikeisti – tai moksliškai įrodyta ir tai yra vienas iš svarbiausių atradimų XX-ame amžiuje.

Iki 1970 metų mokslininkai buvo tvirtai įsitikinę, kad kai mūsų vaikystė baigiasi, neuronų skaičius išlieka pastovus, ir mes nesugebame išauginti naujų neuronų, išskyrus tik tam tikrose galvos smegenų atminties vietose. Organizmas tarsi sustingsta. Tačiau mokslininkai įrodė, kad bet kokio amžiaus smegenys sugeba gaminti naujų neuronų. Iki 1998 metų buvo manoma, kad mes gimstame su milijardu neuronų, kurie miršta pamažu su amžiumi ir kad niekada neatsiranda naujų ląstelių. Iš tikrųjų mūsų smegenyse gimsta ir miršta milijonai nepanaudotų, nesusiformavusių kamieninių ląstelių.  

Galimybė paversti ląsteles į neuronus egzistuoja per visą mūsų gyvenimą, praplėsdama ribas to, kas įmanoma, ypač sveikatos atstatyme po trauminių ligų.

Mūsų smegenys labai mėgsta mokytis, todėl įgijusios naujų gebėjimų tiesiog atgyja, sukurdamos naujus neuroninius tinklus bei jų grandines.

Įdomu tai, kad plastiškumo fenomenas stebimas ne tik smegenyse, bet ir visame žmogaus organizme. Pokyčiai atsiranda mikroskopiniame lygmenyje. Jų atsiradimą įtakoja mūsų kasdieniai sprendimai, o mūsų organizmui belieka prie jų tik prisitaikyti. Vadinasi, kiekvienas žmogus turi prigimtinę galią ne tik valdyti savo fiziologiją, keisti savo gyvenimo būdą, koreguoti mąstymą, bet ir valdyti savo kūno bei smegenų biocheminę sudėtį. Lieka klausimas - kaip ir kokiais metodais. Būtent atsakymų į šiuos klausimus ieško visi pasaulio neuromokslininkai.

Atsižvelgdama į tai, jog tyrimai neuromokslų srityje atskleidė, kad žmogaus psichika yra labili bei paslanki ir, pasitelkus specialius metodus, galima išugdyti naujas smegenų asociacijas, naujus sąlyginius refleksus, 2015 metais M. Mendelė – Leliugienė sukūrė specialius, penkių tipų, neuroedukacinius metodus ir integravo juos į Žmogiškojo ir socialinio kapitalo stiprinimo programą „Aš esu kūrėjas“. Taikant šiuos metodus, galima padėti norinčiam sveikti žmogui keisti požiūrį, mąstymą, elgseną, įpročius, plėtoti kūrybingumą bei suaktyvinti vidinį savireguliacijos mechanizmą, kuris yra atsakingas už žmogaus fizinę, emocinę ir dvasinę sveikatą.

 Neuroedukacinius metodus autorė kūrė remiantis naujausiais neuromokslininkų ir genetikų tyrimais, intuicija bei 21 metų darbo patirtimi su silpniausiomis visuomenės grupėmis: gatvės vaikais, rizikos grupės vaikais, fizinį, psichologinį ir seksualinį smurtą patyrusiais vaikais, socialinį uždarumą ir suicidinių minčių turinčiais vaikais, prekybos žmonėmis aukomis, benamiais, nuo psichosomatikos  ir  įvairių priklausomybių kenčiančiais žmonėmis.

M.Mendelės-Leliugienės sukurtų neuroedukacinių metodų tipai: vizualizacijos, dailės terapijos metodai, kalbiniai kodai, testai ir specialūs, suvokimą plečiantys, pratimai. Kiekvienas iš šių tipų gali būti taikomi savarankiškai arba sudėti į tam tikrus derinius, pavadintus algoritmais. Darbo patirtis rodo, kad taikant visus šiuos metodus kartu, pasiekiami ypatingi rezultatai, kurie dažnai  viršija lūkesčius.

MOKSLINIAI TYRIMAI

Neuromokslų, psichogenetikos ir genetikos srityse yra atlikta daug mokslinių tyrimų.

Prof. Elizabet Blackburn tyrinėjimų ilgaamžiškumo genetikos srityje dėka, už kuriuos ji gavo Nobelio premiją, žinoma, kad fizinis krūvis padeda sumažinti stresą, o pozityvus emocinis nusiteikimas bei kiti psichohigienos metodai (pozityvus mąstymas, malda, meditacija) ne tik padeda sumažinti stresą, bet keičia smegenų genų ekspresiją (pagumburyje, hipokampe) bei slopina chromosomų telomerų trumpėjimą. (Elizabeth H. Blackburn, Elissa S. Epel (2012). Too toxic to ignore. Nature vol. 490 169p.).

Kodėl svarbus telomerų ilgis? Žmogaus senėjimą apsprendžia genų ir aplinkos veiksnių sąveika. Kiekvienos chromosomos gale yra telomerai, kurie apsaugo chromosomą bei DNR grandinę nuo suirimo ir yra tiesiogiai susiję su senėjimu. Kiekvieną kartą pasidalijus ląstelėms, telomerų ilgis pamažu trumpėja, kol galiausiai pasiekia kritiškai trumpą ilgį. Dėl šios priežasties DNR tampa pažeidžiama, o ląstelės nustoja dalintis bei pradeda senti. Tačiau naujausi genetiniai tyrimai parodė, kad žmogaus ląstelėse yra fermentas telomerazė, kuris DNR dvigubėjimo metu, atstato telomerų ilgį. Telomerazės funkcija yra periodiškai „restauruoti“ telomerus tam, kad būtų apsaugotos chromosomos.

Tie patys moksliniai tyrimai rodo, kad telomerazės gamybai įtaką daro tiek vidiniai, tiek išoriniai veiksniai: mąstymo būdas, elgsena, vaistai, mityba, rūkymas, virusai, aplinkos užterštumas ir kiti faktoriai, t.y. visa tai lemia telomerų trumpėjimą ir organizmo senėjimą.

Viskonsino universitetas, Madisone, bendradarbiavo su Dalai Lamos vienuoliais. Jie atliko daug mokslinių tyrimų su medituojančiais vienuoliais. Mokslininkai padarė išvadą, kad meditacija gali pakeisti smegenų ir smegenų ląstelių struktūrą.

2017 metais Lietuvoje buvo atliktas unikalus ir vienintelis tokio pobūdžio mokslinis tyrimas „Neuroedukacinių metodų įtaka žmogaus chromosomų telomerų ilgio dinamikai”, kurį inicijavo Asmenybės ugdymo institutas „Rafaelis“. Tyrimo partneriai: UAB InMedica ALFA klinika.

Tyrimas buvo atliekamas “Life Length” laboratorijoje (Madride, Ispanijoje, http://lifelength.com.) Tyrimo mokslinis vadovas profesorius, medicinos mokslų daktaras, genetikas Danielius Serapinas. Tyrimo konsultantė profesorė, psichologijos mokslų daktarė, dailės terapeutė Kristine Martinsone (Rygos Stradins universitetas).

Tyrimo tikslas – įvertinti, ar M.Mendelės – Leliugienės sukurtų neuroedukacinių metodų: vizualizacijų, kalbinių kodų, testų, pratimų ir neurodailės terapijos metodų visuma daro įtaką žmogaus chromosomų telomerų ilgio pokyčiui.

Tyrime dalyvavo dvi grupės – tiriamųjų ir kontrolinė po 10 moterų. Visos moterys – savanorės. Kontrolinėje tyrimų grupėje savonoriškai dalyvaujančios moterys buvo atrenkamos pagal 2 kriterijus: 1) amžiaus atitikimas tikslinėje grupėje dalyvaujančioms moterims; 2) niekada nedalyvavo M.Mendelės – Leliugienės užsiėmimuose.

Tyrimo trukmė:  6 mėnesiai -  nuo 2017 metų gegužės 2d., iki 2017 metų lapkričio 14d.

Tyrimo rezultatai parodė, kad M.Mendelės-Leliugienės sukurti neuroedukaciniai metodai pristabdo žmogaus senėjimo procesus 4,2 karto. Neuroedukaciniai metodai gali būti taikomi praktiškai psichogenetikoje, kaip genotechnologiniai įrankiai.

2012-2013 metais buvo atliktas neuroedukacinių metodų taikymo popamokiniame ugdyme efektyvumo tyrimas.  Tyrimo tikslas – patikrinti SAAUP  „Aš esu kūrėjas“ ir joje taikomų inovatyvių (netradicinių) ugdymo metodų (dailės terapijos, pratimų ir vizualizacijų) efektyvumą dirbant su mokiniais pamokų metu ir popamokinio ugdymo metu, bei   atskleisti, ar patys mokymai dirbti pagal SAAUP „Aš esu kūrėjas“ buvo naudingi specialistams asmeniškai (stiprinant įvairių sričių asmenines kompetencijas) ir sužinoti kokios specifinės žinios ir praktiniai įgūdžiai reikalingi specialistams tolimesniame darbe su mokiniais, t.y. ugdant socialiai atsakingas asmenybes pagal SAAUP „Aš esu kūrėjas“ panaudojant dailės terapijos metodus.

Tyrime dalyvavo 111 mokytojų ir 1407 mokinių.

Atlikti tyrimai patvirtino, kad mokyklose taikyta SAAUP „Aš esu kūrėjas“ (aut.M.Mendele-Leliugienė), pagerino mokinių psichoemocinę ir dvasinę sveikatą, pagerino mikroklimatą klasėse - 98proc. mažiau triukšmo, 96 proc. sumažino patyčių mąstą tarp bendraamžių, 95 proc. sustiprino mokymosi motyvaciją, 100 proc. pagerėjo emocijų valdymas, 99proc. sustiprėjo empatija, 97 proc. padidino atsakingumą, destruktyvus mokinių elgesys virto pozityviu.

Apibendrinus tyrimo duomenis, galima daryti prielaidą, jog socialinio, emocinio ir dvasinio intelekto ugdymas panaudojant dailės terapijos metodus, padėjo sustiprinti mokinių bei mokytojų žmogiškąjį ir socialinį kapitalą.

Programos „Aš esu kūrėjas“ žinomumas. 2008 m. lapkričio 25-28 dienomis Ženevoje vykusioje Tarptautinėje švietimo ministrų konferencijoje, M.Mendelės – Leliugienės Socialiai atsakingos asmenybės programa (SAAUP) „Aš esu kūrėjas“ buvo pristatyta kaip viena iš perspektyviausių asmenybės ugdymo programų pasaulyje.  Ji atveria naujas nemedikamentines galimybes asmens psichoemocinei sveikatai stiprinti bei kūrybingumui plėtoti. Pagal šią koncepciją dirbama su emocijų ir mąstymo korekcija, streso ir jo sukeltų požymių įveikimu, orumo ir tolerancijos atstatymu bei pažeistų asmeninių ribų atkūrimu. Ji puikiai pritaikoma ir versle, kuomet socialiai atsakingos asmenybės ugdymo procese dalyvaujantys darbuotojai atranda savyje tokius gebėjimus kaip kūrybingumas, atsakingumas, darna, socialumas, empatija ir lojalumas, pastebima sumažėjusi psichoemocinė įtampa ir pagerėjusi tarpusavio komunikacija.

NEUROEDUKACINIŲ METODŲ TAIKYMAS

Neuroedukaciniai metodai gali būti taikomi:

• Kasdieniam naudojimui siekiant  sustiprinti ir tausoti savo bei savo artimųjų psichoemocinę ir dvasinę sveikatą.
  
• Psichosomatinio skausmo kilmės suvokimui ir jo išvedimui iš kūno.
  
• Socialinio intelekto ugdymui.
  
• Emocinio intelekto ugdymui.
  
• Dvasinio intelekto ugdymui ir vertybių internalizacijai.
  
• Naujoms neuronų jungtims / asociacijoms sukurti.
  

Šaltinis: Neuroedukatorių užrašai: NEUROEDUKACIJA